|
 
norėčiau būt lietum -
kas rytą pabučiuočiau tavo veidą mėlynu dangum,
nuplaučiau aš visus takus, kelius
ir tavo širdį slegiančius didžiausius vargelius...
norėčiau saule būti aš -
kas rytą nubučiuot dar miegančias akis tavas,
paskęsti ir užmigt tavam stipriam glėby
ir tyliai sukuždėt: ar tu mane girdi?
norėčiau vėju būt -
tūžmingam jūros siautuly galėčiau dėl tavęs pražūt..
bet kuo, viskuo, kad tiktai visada
galėčiau su džiaugsmu tau dovanot save...
tačiau esu tiktai žmogus,
kuris be tavo meilės nespindės, pražus..
pražus, kaip žūsta krintanti žemyn žvaigždė,
kuri užmiega amžiams gūdžioje bangų gelmėj...
| 
